Ar Lietuvos verslininkams verta planuoti plėtrą į Rytus?

2017-07-03

Ekonominės recesijos apimtoje ir Vakarų pasaulio sankcijų suvaržytoje Rusijoje verslininkai siekia bent kiek didesnio stabilumo – tai daro pirkdami franšizes.

Rusijos Federacijos rinka šiandien kelia abejones daugeliui atsargesnių verslininkų ir investuotojų. Ar išties abejonėms yra pagrindo ir kaip politiniai sprendimai paveikė Rusijos franšizavimo sektorių – apie tai kalbamės su Rusijos franšizių asociacijos valdybos nare Ekaterina Soyak.

-Pradėkime nuo dabartinės situacijos franšizavimo rinkoje Jūsų šalyje.

-Šiandien ekonomika Rusijoje išgyvena nepavydėtinus laikus, nors ir pamažu gerėja. Visgi šis nestabilumas, atrodo, netapo kliūtimi franšizavimo sektoriaus augimui. Sakyčiau netgi priešingai – paskatino daugelį verslininkų Rusijoje tapti franšizavimo rinkos dalyviais ir tokiu būdu užsitikrinti didesnį stabilumą, kurio taip trūksta ekonominės krizės laikotarpiu. Niekas nenori investuoti, esant didelei rizikai. Ypač dabar.

O, štai, franšizės verslo modelis, palyginti su kitomis verslo formomis, išsiskiria mažesniu rizikos laipsniu. Atpažįstamas prekės ženklas, „išgvildentas“ ir nuolat tobulinamas verslo modelis, sąlyginai mažos verslo steigimo išlaidos – visa tai palengvina naujoko įėjimą į rinką, tad ir pritraukia vis daugiau norinčiųjų įsigyti franšizę.

Šią tendenciją iliustruoja rodikliai. Per pastaruosius 2 metus franšizavimo rinkos augimas siekė 10–12 proc. Šiuo metu šalyje skaičiuojama apie 2 500 franšizės sistemų. Pažymėtina, kad pagal vietinių (iš Rusijos kilusių) franšizių skaičių Rusija užima 8 vietą pasaulyje – net 65 proc. visų šalyje veikiančių franšizių sistemų yra būtent vietinės. Tačiau vietos po saule Rusijos franšizavimo rinkoje užtenka ir tarptautiniams žaidėjams – jų į šalį ateina vis daugiau. Per 2016 metus vien tik į Maskvą buvo atvesta 39 nauji tarptautiniai prekės ženklai. Pagal tokius duomenis Maskva pateko į patraukliausių tarptautiniams mažmenininkams miestų top dešimtuką. O daugelis šių naujokų į mūsų šalies rinką žengia per franšizės gavėjus. Net apie 70 proc. visų naujokų yra mados ir viešojo maitinimo sektorių žaidėjai.

Atkreipčiau dėmesį ir į tai, kad franšizės tinklų plėtra neapsiriboja tik didžiausiais milijonus gyventojų turinčiuose didmiesčiuose, galimybės atrandamos ir sąlyginai mažuose miestuose, kuriuose gyvena 300 tūkst. ar net mažiau žmonių. Tad įvairūs verslo sektoriai (ypač viešasis maitinimas ir paslaugos) įgauna pagreitį ir periferijoje. Be to, čia ir konkurencija yra kur kas mažesnė nei kitose Europos šalyse, o vartotojų paklausa – itin didelė. Negana to, besitęsianti ekonominė krizė sąlygojo nekilnojamojo turto kainų kritimą, o tai iš esmės padidino galimybes verslininkams išsinuomoti tinkamas komercines patalpas už adekvačią kainą.

-Kasmet organizuojate franšizės parodą „BuyBrand“ Maskvoje. Kaip jai sekasi?

-„BuyBrand“ yra didžiausia franšizės paroda NVS šalyse. 2016 metais parodoje buvo pristatytos net 186 franšizės iš 16 šalių. Tris dienas trukusioje parodoje sulaukta per 6,5 tūkst. lankytojų iš 25 šalių. Mūsų žiniomis, nemažai franšizės davėjų ir potencialių gavėjų diskusijų baigėsi sėkmingais sandoriais – pasirašytomis franšizės sutartimis. Pavyzdžiui, jaukių kepyklėlių franšizės davėjas „My Tandir“ («Хлеб из тандыра») parodos metu susirado 5 franšizės gavėjus, o dar su 20 pradėjo derybas. Dar vienas pavyzdys – austrų kavinių franšizė „Coffeeshop Company“, kurios master gavėjas parodoje pasirašė net 8 sutartis.

Artimiausia „BuyBrand 2017“ paroda – jau rugsėjo mėnesį. Paminėsime 15-os metų, per kuriuos išties nuveikėme daug, jubiliejų.

-Kai vis daugiau verslo procesų keliasi į internetą, ar paroda neprarado savo patrauklumo suvedant franšizės davėjus ir investuotojus?

-Jeigu reikėtų pasverti, kuris būdas efektyvesnis – franšizės pristatymas internete ar parodoje, – mano manymu, laimėtų pastarasis. Franšizė nėra spontaniškas pirkinys, sprendimas priimamas tik gerai apsvarsčius visus „už“ ir „prieš“. Net tos franšizės, kurios gali būti pavadintos „nebrangiomis“, išties reikalauja didelių investicijų. Todėl abejoju, kad franšizės davėjų ir gavėjų „gyvos“ derybos pilnai persikels į internetą.

Be to skiriasi ir susidomėjimo laipsnis: internautai mėgsta tiesiog „apsižiūrėti“, o parodos lankytojai dažniausiai skiria daugiau laiko įsigilinimui į franšizės sąlygas, niuansų supratimui. Neretai parodoje apsilanko ir tokie investuotojai, kurie jau yra nusprendę įsigyti franšizę, bet dar renkasi tarp kelių įdomiausių variantų. Tokie žmonės, kiekvieno franšizės davėjo svajonių klientai. Mūsų duomenimis, parodoje „BuyBrand“ kiekvienas franšizės davėjas vidutiniškai užmezga nuo 50 iki 100 kontaktų su potencialiais investuotojais, o vidutinė konversija yra apie 10 proc. Tai iliustruoja, kad parodos vis dar yra gan efektyvus būdas franšizės davėjams rasti gavėjus ir atvirkščiai.

-Ar Pabaltijo franšizės davėjams lengva vykdyti plėtrą Rusijoje? Su kokiais sunkumais jie gali susidurti?

-Didžiausias sunkumas slypi valiutų kursų svyravimuose, nors tai nėra kažkas neįprasto – tarptautiniams žaidėjams yra įprasta adaptuoti savo verslo modelį skirtingoms ekonominėms sąlygoms. Lygiai taip pat ir čia. Prieš žengiant į mūsų rinką vertėtų plačiau išsiaiškinti apie teisinį franšizės davėjų ir gavėjų santykių reglamentavimą, mat mūsų įstatyminė bazė šiek tiek skiriasi nuo kitų šalių. Bet tai vėlgi išsprendžiamas franšizės adaptavimo klausimas.

-Kokioms franšizės sutarties sąlygoms daugiausiai dėmesio skiria Rusijos franšizės gavėjai?

-Pasikartosiu, kad labiausiai stengiamasi minimizuoti užsienio valiutos svyravimų riziką. Tad franšizės davėjas turėtų elgtis gana lanksčiai derybose dėl apmokėjimo sąlygų. Ne ką mažiau svarbu yra ir franšizės pagrindu veikiančių padalinių pelningumas – esant nestabilioms rinkos sąlygoms ieškoma greitesnį atsipirkimą žadančių verslo modelių. Be to, kadangi mūsų verslininkai gerai įsisąmonino, jog franšizės davėjas turi teikti gavėjams nuolatinę pagalbą ir paramą, aiškios ir profesionalios gavėjų palaikymo sistemos turėjimas (aprašyti verslo procesai, organizuojami mokymai, teikiamas rinkodarinis palaikymas ir t. t.) taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį renkantis franšizę. Be to, savaime suprantama, kad franšizuojamas verslo modelis turi atitikti mūsų vartotojų norus ir sugebėti tenkinti jų poreikius.

Pašnekovę kalbino Rūta Jadzevičiūtė

 

Straipsnis buvo paskelbtas franšizavimo portale FranchiseINFO.lt.

Straipsnio originalą rasite čia >>>> 

2017    |    Franchise hub. All rights reserved.   |

To top