Franšizių įvairovė

Norint nepasiklysti franšizavimo pasaulyje, pravartu jį kategorizuoti ir išskirti pagrindinius franšizės tipus, franšizės tinklo plėtros būdus ir verslo sritis, kuriose dažniausiai pastebima verslo plėtra franšizavimo būdu.
 

Franšizės tipai

Toliau aptarsime keletą labiausiai visame pasaulyje paplitusių franšizės tipų:

  • Prekių platinimo franšizės tinkle franšizės gavėjas tiesiog parduoda franšizės davėjo prekes ir turi teisę naudotis franšizės davėjo prekių ženklais. Kartais franšizės davėjas gali iškelti tam tikrus reikalavimus (pavyzdžiui, prekybos vietų dekoravimui ar jų įsteigimo vietai) arba pateikti tam tikras rekomendacijas (pavyzdžiui, darbuotojų elgesio ar aprangos taisyklių), bet dažniausiai nepateikia visos verslo administravimo sistemos. Prekių platinimo franšizės dažniausiai yra populiarios firminių drabužių, kosmetikos, aksesuarų, automobilių prekybos versluose. Šis franšizės tipas yra panašus į produkcijos platinimo komercinius santykius tarp tiekėjo ir platintojo. Šiuolaikiniame franšizavimo pasaulyje prekių platinimo franšizės tampa vis panašesnės į verslo modelio franšizes, kuriose franšizės davėjas papildomai perduoda verslo organizavimo algoritmus, administravimo sistemas, IT bei apskaitos instrumentus;
     
  • Verslo modelio franšizė yra labiausiai paplitęs franšizės tipas ir gali būti taikomas beveik kiekvienoje verslo srityje. Esant verslo modelio franšizei, franšizės gavėjas gauna teisę ne tik parduoti produktus ar paslaugas, bet ir naudotis franšizės davėjo prekės ženklais. Svarbiausias verslo modelio franšizės aspektas yra tai, kad franšizės gavėjui yra reguliariai teikiami išsamūs verslo valdymo metodikų aprašai. Šios metodikos paaiškina, kaip reikėtų administruoti tiek visą verslą, tiek kiekvieną jo sudedamąją dalį. Kitais žodžiais tariant, įsigydamas verslo modelio franšizę, franšizės gavėjas gauna franšizės davėjo intelektinę nuosavybę ir jo verslo modelį, kuriuos jis naudoja nuosavo verslo plėtrai pagal franšizės sutarties sąlygas;
     
  • Gamybos franšizės tinkle franšizės gavėjas iš franšizės davėjo gauna visą technologinį gamybos „know-how“, tačiau dažniausiai jam nesuteikiama teisė tiesiogiai platinti pagamintų produktų (visgi, pastebėtina, kad kartais tokia teisė jam yra suteikiama kartu su teise į prekės ženklo naudojimą ir prekių platinimo verslo sistema). Šis franšizės tipas yra labai dažnai taikomas gėrimų ir maisto pramonėje.
     

Franšizės plėtros būdai

Potencialus franšizės gavėjas, pradėjęs domėtis franšizės davėjo pasiūlymais, garantuotai sulauks keleto jų variantų, kurie tarpusavyje skirsis plėtros specifika ir franšizės gavėjo įsipareigojimais. Negana to, franšizės davėjas, kuris kuria franšizės tinklą, turės pasirinkti, kokiais būdais jis plės savo tinklą ir kokio tipo gavėjų jis ieškos. Pagrindiniai franšizės plėtros būdai yra tiesioginis franšizavimas ir „master“ franšizavimas.

Pagrindinis skiriamasis tiesioginio franšizavimo bruožas yra tai, kad franšizės sutarties pasirašymas ir tiesioginis bendravimas vyksta tarp galutinio franšizės gavėjo ir franšizės davėjo. Skiriamos trys tiesioginio franšizavimo kategorijos:

  • Vieno padalinio franšizavimo atveju, franšizę parduodantis franšizės davėjas suteikia franšizės gavėjui teisę atidaryti vieną verslo padalinį ir jį valdyti. Dažniausiai tokios franšizės yra siūlytinos franšizės davėjų tinklo plėtros pradžioje; tokių franšizių pirkėjai įprastai yra individualūs verslininkai, ketinantys tiesiogiai dirbti atidaromame padalinyje. Pirkdamas vieno padalinio franšizę, verslininkas įgyja teritorinę apsaugą, t. y. franšizės davėjas užtikrina, kad arčiau nei per nustatytą atstumą nebus steigiamas to paties prekės ženklo padalinys. Vadinasi, potencialus franšizės gavėjas turi tik ribotą laisvę, renkantis vietą naujam padaliniui: jis turi pasirinkti iš franšizės davėjo pateikiamo konkrečių vietų sąrašo arba gali būti įpareigotas išsinuomoti jau nuomojamas franšizės davėjo patalpas;
     
  • Kelių padalinių franšizavimo atveju franšizės gavėjas įsigydamas franšizę, kartu įgyja teisę ir prisiima pareigą atidaryti iš anksto sutartą verslo padalinių skaičių per tam tikrą laiko tarpą tam tikroje teritorijoje. Dažniausiai kelių padalinių franšizės gavėjai yra tie, kurie jau turi patirties vieno padalinio valdyme ir ieško galimybių išplėsti savo verslą, arba investavimu suinteresuoti verslininkai, kurie neketina tiesiogiai dirbti padaliniuose. Šis plėtros būdą charakterizuoja teritorinė apsauga, taigi kelių padalinių franšizės gavėjas gali būti įpareigotas suderinti su franšizės davėju kiekvieno naujo padalinio vietą, kad nesukurtų konkurencijos kitiems to paties tinklo franšizės gavėjams;
     
  • Teritorijos plėtros franšizavimas iš esmės yra labai panašus į kelių padalinių franšizavimą tuo, kad ir šiuo atveju, pavienis franšizės gavėjas įgyja teisę ir prisiima pareigą atidaryti ir tiesiogiai valdyti iš anksto sutartą padalinių skaičių. Pirmas skirtumas tarp šių kategorijų yra toks, jog teritorijos plėtros franšizavime tam tikroje teritorijoje, pavyzdžiui, mieste ar šalyje, franšizės gavėjas turi teisę savarankiškai spręsti dėl padalinių vietų. Antras skirtumas yra toks, jog pagal franšizės sutarties sąlygas, franšizės gavėjas yra įpareigotas atidaryti minimalų padalinių skaičių, tačiau gali jų atidaryti ir daugiau, jei mano, kad tai yra ekonomiškai naudinga.
     

Tiesioginio franšizavimo pavyzdžiai aiškiai demonstruoja kiekvieno aprašyto plėtros būdo teikiamą augimo potencialą. Vieno padalinio franšizavimo atveju, franšizės tinklo plėtra yra lėčiausia, o kelių padalinių ir teritorijos plėtros franšizavimas sukuria sąlygas spartesniam augimui. Greičiausią franšizės tinklo plėtrą galima pasiekti, taikant „master“ franšizavimą, kartais vadinamą subfranšizavimu.

  • „Master“ franšizavimas yra sudėtingiausias, bet ir patraukliausias (iš franšizės davėjo perspektyvos) franšizės tinklo plėtros būdas. Jo skiriamoji savybė yra tai, kad vietoje tiesioginio franšizių pardavimo franšizės gavėjams, franšizės davėjas perduoda jas per tarpininkus, dar vadinamus „master“ franšizės gavėjais. Šis būdas yra labai panašus į teritorijos plėtros franšizavimą tuo, kad kiekvienas „master“ franšizės gavėjas turi teisę ir prisiima pareigą parduoti franšizes galutiniams franšizės gavėjams tam tikroje iš anksto apibrėžtoje teritorijoje, pavyzdžiui mieste ar šalyje. Dažniausiai „master“ franšizės gavėjai įgyja teisę ir prisiima pareigą per tam tikrą laiką parduoti ne mažiau nei tam tikrą apibrėžtą franšizių skaičių. Jie gali pardavinėti tiek vieno padalinio, tiek kelių padalinių, tiek teritorijos plėtros franšizes. Įprastai „master“ franšizės gavėjai neatidarinėja pavienių padalinių ir neplėtoja jų veiklos. Jų pagrindinė funkcija yra galutinių franšizės gavėjų tinklo tam tikroje teritorijoje plėtra ir valdymas. „Master“ franšizės gavėjai patys investuoja į naujų franšizės gavėjų pritraukimą bei priežiūrą, investicijų grąžą uždirba iš franšizės gavėjų gaunamų ir franšizės davėjui sumokamų mokesčių skirtumo.
     

Šis franšizės tinklo plėtros būdas yra naudingas tada, kai pageidaujamas greitas franšizės tinklo augimas naujose rinkose. Paprastai „master“ franšizės gavėjai yra nuodugniai susipažinę su vietinių rinkų ypatumais ir geba pasiūlyti franšizių adaptavimo sprendimus, turi priėjimą prie potencialių franšizės gavėjų segmento.
 

  • Dar vienas specifinis franšizės plėtros būdas – konversija. Išskirtinis konversinės franšizės bruožas yra tai, kad franšizės gavėjai yra verslininkai, veikiantys toje pačioje verslo srityje kaip ir franšizės davėjas. Įsigydami konversinę franšizę ir tapdami franšizės gavėjais, nepriklausomi verslininkai ir toliau tęsia savo verslo veiklą, tačiau iš franšizės davėjo gauna teisę naudotis tinklo prekės ženklu, sukauptomis žiniomis ir optimizuotais verslo procesais. Taigi, jie įgyja priėjimą prie pigesnio tiekimo ir (ar) platesnio vartotojų segmento. Šis plėtros būdas yra labiausiai paplitęs nekilnojamo turto brokerių, kirpėjų, verslo vadybos konsultantų, degalinių ir panašiuose versluose.
     

Verslo sritys

Franšizavimo praktikai teigia, kad franšizuoti galima bet kokios srities verslą. Vis dėlto, neturėtų stebinti faktas, kad skirtingos verslo sritys franšizavimui nėra vienodai patrauklios. Franšizavimas plačiausiai taikomas tuose versluose, kuriuos lengva sistemiškai organizuoti ir kurie gali būti greitai išmokstami. Jei dauguma verslo procesų gali būti standartizuoti ir lengvai atkartoti, tikėtina, kad tokiam verslui franšizavimas gali tapti tinkamu plėtros būdu. Esant kitokiai verslo specifikai, kai, pavyzdžiui, versle vykdoma daug unikalių projektų ar jo technologinis procesas yra labai sudėtingas ir reikalaujantis specifinių žinių, franšizavimas yra mažiau patrauklus.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad franšizės davėjas privalo franšizės gavėjams nuolat teikti vertę. Kai kuriose verslo srityse tai gali būti sudėtinga. Kuo versle yra daugiau galimybių nuolatos, o ne tik franšizavimo santykių pradžioje, generuoti naudą gavėjams, tuo verslas yra tinkamesnis franšizavimui. Pavyzdžiui, statybų verslo organizacijai, veikiančiai sąlyginai mažoje rinkoje, gali būti sunku užtikrinti pastovų vertės teikimą franšizės gavėjams ir užkirsti kelią gavėjų tarpusavio konkurencijai, jei kiekvienas iš jų gali atlikti darbus bet kurioje šalies dalyje be didelių papildomų sąnaudų. Tokiu atveju franšizės davėjui privalu išsamiai apgalvoti vidines franšizės tinklo bendradarbiavimo taisykles bei nuolat investuoti į papildomos vertės generavimą franšizės gavėjams tam, kad šie būtų suinteresuoti likti tinkle, elgtųsi sąžiningai ir mokėtų franšizės mokesčius.

Dėl šių priežasčių istoriškai susiklostė taip, kad tam tikrose verslo srityse franšizavimas tapo pagrindiniu verslo plėtros būdu, o kitose srityse franšizavimas vis dar yra ganėtinai egzotiškas. Štai keletas verslo sričių, labiausiai tinkančių franšizavimui:

  • maitinimo paslaugos;
  • švietimas ir mokymas;
  • finansinės paslaugos;
  • viešbučiai;
  • informacinės technologijos;
  • vadybos konsultacijos;
  • vaistinės;
  • viešieji ryšiai, reklama;
  • nekilnojamo turto agentūros;
  • poilsis ir pramogos;
  • remonto dirbtuvės;
  • mažmeninė prekyba;
  • sportas, grožis ir sveikata;
  • transportas.
     

Šis sąrašas nėra baigtinis. Kaip jau buvo minėta, beveik visų sričių verslai gali būti franšizuojami, o franšizės davėjo verslo rezultatai priklauso labiau nuo konkretaus verslo modelio, jo sėkmingumo ir kitų vidinių bei išorinių veiksnių, negu nuo srities, kurioje verslas yra vystomas.

 

  • Mūsų prezentacijas apie franšizavimą rasite čia >>>>
  • El. knygas franšizavimo temomis atsisiųskite iš čia >>>>
  • Jei turite klausimų arba prireikė profesionalaus patarimo, susisiekite su mumis čia >>>>

 

2019    |    Franchise hub. Visos teisės saugomos.   |

Į viršu